Andalūzijos
gastronomija
Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą.
Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios gastronominės istorijos
Nebijok dėl figūros - valgyk friturą
Beveik pačioje Sevilijos Santa Cruz pašonėje yra miesto dalis, vadinama Puerta de la Carne – Mėsos vartai. Ir iš tiesų – šioje vietoje XIX amžiaus viduryje dar stovėjo vieni seniausių Sevilijos vartų, už kurių buvo iškeltos miesto skerdyklos. Bet tiek to su ta mėsa – geriau pakalbėkime apie žuvį.
Vienu šūviu visi zuikiai - Antigua Casa de Guardia
Malagos miesto centre yra namas, kurį aplankyti rekomenduoja beveik visi turizmo žinynai ir net visai netoli esantis Turizmo Informacijos Centras. Tik būkite atsargūs, kad šio objekto lankymas neįtakotų tolimesnių ekskursijos planų.
Ruta de las tapas. Vaikštome užkandžiaudami
Lapkritis galutinai sugrąžina vasaros išbalansuotus Andalūzijos miestus į įprastas vėžes – turistai išsivažinėjo, restoranus ir barus atsikovojo vietiniai, todėl galima grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą. Su rudeniu trumpam atkeliauja ir sezoninė melancholija - greičiau temsta, norisi likti namuose, o ne vaikštinėti po apylinkes ar miesto gatvėmis.
Romėnų actas vinagre
Ilgo žygio metu Romos legionierius svajodavo apie poilsį ir... actą. Na gal ne apie kaušą gryno acto, bet jo mišinį su vandeniu. Toks mišinys vadinosi posca ir net šiltas puikiai malšino troškulį, sudrėkindavo lūpas ir atstatydavo jėgas. Kartais posca pagardindavo žolelėmis ir medumi. Tai buvo neblogo skonio, gaivinantis, truputį alkoholio turintis gėrimas, kurį saugu gerti.⠀
Mišių vynas
Ar kada susimąstėte koks vynas vertas tapti Kristaus krauju? Bažnytinėje Kanonų teisėje nustatyta, kad viena pagrindinių mišių vyno savybių - jis turi būti iš vynmedžio vaisiaus (plg. Lk 22,18), natūralus ir be priedų. Vyną mišioms gali gaminti tiek vienuolynas, tiek ir pasaulietinė kompanija, svarbu tai, kad gamintojas būtų gavęs kurijos pritarimą, o vynas atitiktų būtinus cheminius reikalavimus. Mišioms naudojamas tiek raudonas, tiek ir baltas vynas. Pastarasis praktiškesnis, nes nesutepa altoriaus šluostės, kuria valoma taurė ir ant jos nelieka dėmių.
100% IBÉRICO kumpis
“Jamón ibérico” Andalūzijos ir pasaulio gastronomijai yra toks svarbus, jog ateityje tikrai apie jį parašysime kelių dalių straipsnį, na o šiandien apie jį pasakojame glaustai. Taigi – yra toks “Jamón ibérico”, su niekuo nesulyginamo skonio, burnoje tirpstančios struktūros ir kainuoja tikrai nemažus pinigus. Svarbu žinoti, kad ne visi „ibérico” yra tikri. Ispanijoje yra tik 4 vietovės, kurių ibérico yra “tikrasis ibérico”, o dvi iš šių vietovių randasi Andalūzijoje – D.O.P. Jabugo ir D.O.P. Los Pedroches.
Chiringito reabilitacija
Šį žodį google dabar verčia „paplūdimio baras“ ir tai gryna tiesa – vaikštinėdami jūros pakrante pamatysite daugybę chiringitų, kuriuose galima užkąsti ir išgerti per daug nenutolstant nuo savo gulto ir skėčio.
Istorija apie Džono meilę apelsinams
Ne - ši istorija atsitiko ne mums - tokią ją papasakojo Juan Luis Vega. Istorija nutiko škotui Džonui McKenzie, kuris XIX amžiaus viduryje dirbo Chereso vynų pardavėju Bristolyje. Džonas turėjo labai jautrią uoslę, todėl dažnai eidavo į uostą pasitikti iš Chereso atplaukusių laivų, kad galėtų pasimėgauti... iš Andalūzijos kartu su jais atplaukusio užjūrio šalies aromato. Nuo kvapų mišinio jam tiesiog pakirsdavo kojas ir viskas baigėsi tuo, kad Džonas metė prekybą, sėdo į laivą ir išplaukė į Cheresą pasiaiškinti kas gi ten vyksta.
Andalūzijos vyno keliais. Devyni DOP
Vynas yra alkoholio turintis gėrimas, pagamintas iš vynuogių. Dažniausiai būna dviejų spalvų – baltas ir raudonas, būna dar ir rožinės spalvos. Vynai būna saldūs, pusiau saldūs ir sausi, tačiau pasitaiko ir keisto skonio ir stiprumo vynų – na pavyzdžiui porto ar chereso. Dar būna putojantys, vyno gėrimai ir spirituoti. Yra senojo ir naujojo pasaulio vynai. O ką žinote apie Andalūzijos regiono vynus?
Niekur neskubantis Montero
Manantiems, kad ši istorija yra paslėpta alkoholio reklama, pateikiu citatą iš Montero romo daryklos oficialios prezentacijos: „Įmonė RON MONTERO S.L. buvo Europos regioninės plėtros fondo paramos, kurios tikslas – skatinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, gavėja. Jos dėka įmonėje įdiegta IFS GLOBAL MARKET kokybės vadybos sistema, be to, parama skirta remti inovatyvių įmonių kūrimąsi ir jų konsolidavimą“.
Begėdžiai kompanionai
Įdomu, kad tarptautiniu žodžiu tapęs kompanionas yra kilęs iš lotyniško cum panis ir reiškia tas, su kuriuo dalinuosi duona. Vadinasi kompanija - tai besidalijančių maistu žmonių grupė! O ispanai dalijasi maistu pirmai progai pasitaikius. Todėl, jeigu ispanai jus pakvietė pavakaroti restorane – tą vakarą tapsite kompanionu (isp.el compañero) ir jums teks laikytis kompanijos etiketo. Pasakojame kokio.
San Lucar ramunėlė
Chereso vyno zona žemėlapyje išsidėsčiusi trikampiu: jo viršūnes žymi trys Kadiso provincijos miestai – Cheres de la Frontera, Puerto de Santa Maria ir Sanlúcar de Barrameda. Tik šioje teritorijoje ypatingas kalkinis dirvožemis, specifinis klimatas ir brandinimo būdas gali trijų rūšių vynuoges paversti chereso vardo vertu vynu. Unikalu tai, kad “chereso zonos” viduje gaminamas dar vienos rūšies vynas, kurį saugo atskiras, Manzanilla Sanlucar kilmės vardas.
Mėsa Andalūzijoje. Praktiniai patarimai
Gūžčiojate pečiais skaitydami nesuprantamus patiekalų pavadinimus Andalūzijos restoranų meniu ar suglumstate regėdami prieš jus padėta visai ne tokį, kokio tikėjotės, patiekalą? Užsisakyti maistą savarankiškai svečioje šalyje jums padeda patirtis ir intuicija arba patiekalo nuotrauka šalia pavadinimo? Nenusiminkite, jūs ne vieni. Pabandykite patys paaiškinti andalūzui kas yra cepelinas, šaltiena ar koks paplūdimio čeburėkas! Taigi – nenuleiskite rankų ir nebadykite pirštu tik į pažįstamą paelją ar gazpacho. Pristatome įvadinį straipsnį, skirtą po Andalūziją savarankiškai susiruošusiam keliauti mėsėdžiui.
Kava su pienu Malagietiškai
Daugelyje pasaulio kalbų dėl pagrindinių kavos su pienu ingredientų klausimų nekyla. Net jei ir atsiranda norinčių ginčytis dėl šios gėrimo paruošimo būdo, pupelių ir jų užplikymo; kurioje šalyje atsirado šis gėrimas ar kurioje jis skaniausias – variacijų tiek, kiek ir skonių. Kol italai ginčijasi su amerikiečiais dėl „Caffè latte“ autorystės, ispanai dėl savo „Café con leche“ kilmės ir paruošimo yra visiškai ramūs. Tai jų išradimas, į kurio teises niekas nedrįsta pretenduoti.
Pusryčiaujam Andalūziškai?
Vienas pirmųjų dalykų, kurį atradome ir pamėgome vos atvykus į Andalūziją, buvo andalūziški pusryčiai (el desayuno). Vietiniai čia pusryčiauja paprastai: skrudintą šiltą duoną gausiai užpila alyvuogių aliejumi (tostada con aceite) ir šiek tiek pagardina druska. Šį pirmąjį ryto užkandį užsigeria kava arba šviežiai spaustomis apelsinų sultimis.
Tunas raudonasis. Valgyti žalią.
Tunas tunui nelygus. Ir tikrai, tunų yra įvairių, tačiau „tikrųjų“ yra vos 8 rūšys, priklausančios Thunnus genčiai. Ši žuvis yra plėšrūnas ir mitybos grandinėje dalijasi vietą su rykliais. Tačiau šis plėšrūnas irgi tampa medžiotojų grobiu, o didžiausi jo priešai yra orkos ir žmonės. Skaniausias, rečiausias ir todėl brangiausias yra paprastasis tunas, angliškai vadinamas bluefin tuna, o ispaniškai žinomas atún rojo – raudonojo tuno vardu. 2019 metais Japonijos sušių magnatas Kiyoshi Kimura žuvų aukcione už 278 kg sveriantį paprastąjį tuną sumokėjo 3,1 milijoną JAV dolerių. Tunas buvo suvalgytas žalias – supjaustytas mažais gabalėliais ir sudėtas į suši.
Malagos sardinės “el espeto”
Kad ir kokį turistinį maršrutą pasirinksite Malagoje, kelionę privalu baigti paplūdimio bare - chiringinto, mėgaujantis ant iešmo keptomis sardinėmis “el espeto”. Profesionalus sardinių kepėjas (isp. espetero) vos per kelias minutes jums suvers, padruskins ir ant laužo iškeps 6 sardines, kurias net pats karalius Alfonso XII, dar 1885 metais valgė ne kaip pridera karaliui - peiliu ar šakute, o apsičiulpdamas pirštus!
Churros - ispaniškos konditerijos klasika
Churros (lt. čūros) - Tai iš miltų ir vandens suformuotos pailgos spurgelės, iškeptos alyvuogių aliejuje. Valgomos dar šiltos, mirkant jas karštame šokolade.