Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Oh tie subrtopikai
Kai Lietuvos prekybos centruose renkatės egzotinius vaisius, ar domitės iš kur jie atkeliavo? Egzotinis turi būti egzotiškas ir keliauti iš kur nors toli – kokios Afrikos ar Indonezijos. Tačiau ar žinote, kad egzotiškai atrodantis avokadas, mangas ar papaya gali būti parskridę vos ne tiesioginiu reisu iš Malagos orouosto... Nuo to egzotikos nemažėja, tačiau skoniui tikrai padeda – visi šitie vaisiai nelabai mėgsta ilgas savaites kratytis laivo triumuose ar sunkvežimių priekabose.
Nendrių medus - melasa
Nors pažodžiui į lietuvių kalbą „miel de caña“ reikėtų versti „nendrių medus“ – tai nėra tas medus, kurį bitės neša iš nendrių žiedų. Iš nendrių medaus neišgautų net ir labiausiai užsispyrusi bitė, nes nendrės žydi panašiai kaip smilgos – smulkiais sausais žiedynais ant ilgų kotelių. Kažką panašaus į medų galima išgauti iš cukranendrių sulčių,- rudą ir saldžią, į medų panašią masę, dar kitaip vadinamą melasa, arba juoduoju medumi. Cukranendrė yra kilusi iš Pietryčių Azijos, o Andalūzijoje auginama nuo VIII amžiaus.
Valgome alyvuoges
Užsukus į restoraną ar barą Andalūzijoje dažnai kartu su gėrimu gausite ir dubenėlį žalių alyvuogių. Paragavę jų lietuviai pastebi, kad vietos alyvuogės yra „kitokios“ nei ragautos kitose Viduržemio jūros šalyse. „Kitokios“ – reiškia, kad nėra kažkuo įmantriai pagardintos, kimštos ar pamaišytos.
Viskas apie česnaką. Och tas ajo!
Victoria Beckham (ex. Posh Spice) kadaise skundėsi, kad visa Ispanija jai kvepia (o gal smirdi?) česnaku, į ką ispanai atsakė smagiu kikenimu ir nė kiek neįsižeidė. Ne tik Ispanijos, bet ir Andalūzijos virtuvė neįsivaizduojama be česnako. Jis yra visur. Nesiraukykite – jeigu iki šiol galvojote, kad česnakas (isp. ajo) yra tik šlykštus smirdukas – perskaitykite šį dosje iki pabaigos ir garantuoju, kad česnako kvapui duosite antrą šansą sužinoję apie jo fantastiškas savybes ir naudą sveikatai.
Rožinė paslaptis
Malagėnai juokauja, kad rosadą žino visi, nors niekas jos nėra matęs gyvos. Ši žuvis kažkokiu mistiniu būdu pasirodė provincijos restoranuose ir nors greitai išpopuliarėjo, nuo 1990 metų premjerinio pasirodymo nelabai toli išplito. Rosada savo pavadinimą gavo dėl rožinės (iš tiesų gal labiau oranžinės) odelės spalvos. Mėsa yra balta ir puikios tekstūros, kaulų beveik nėra. Žuvis iš veido nėra labai simpatiška, bet šiuo atveju vertinama ne išvaizda o skonis.
Ožkų karas
Andalūzijoje yra dvi ne tik fainų, bet ir ypatingų ožkų veislės. Viena jų - Malagos ožka, cabra malageña,- stambaus sudėjimo, ryškiai ryžos spalvos ir didelėmis ausimis. Paskutinio surašymo metu suskaičiuota beveik 200 tūkst. šios veislės atstovių, tačiau spėjama, kad yra užsiožiavusių ir atsisakiusių registruotis.
Kumpio ekonomija
"Kai esi Romoje - daryk kaip romėnai", – taip atsakė Šv. Ambrozijus į Šv. Augustino klausimą, kada jam pasninkauti. Taigi ir mes, stebėdami andalūzų draugų gastro įpročius, pagaliau ryžomės vietoj mažomis pakuotėmis pjaustytų kumpių nusipirkti visą kiaulės koją! Sprendimui priimti prireikė daugiau nei penkių metų…
Dėmesio - baklažanai!
„Meterse en un berenjenal“ - patekti į „baklažanyną“, taip ispaniškai vadinama situacija, kai patenkama į tikrą balaganą, netvarką arba į situaciją iš kurios sunku ištrūkti. Už šį posakį turėtume būti neakivaizdžiai dėkingi arabams, kurie šią bulvinių šeimos daržovę į Andalūziją atgabeno iš Indijos.
Ispaniška paelija
Manoma, kad paelija buvo išrasta Valencijoje, o tiksliau šio miesto pietuose esančio Albuferos ežero rajone. Todėl „paella valenciana“ yra laikoma tradicine ispaniška ir ruošiama su vištiena arba su triušiena. Galicijoje galite užsisakyti juodos spalvos paelijos, kuri nudažoma kalmaro rašalu. Yra ir Andalūziška paelija (vadinama ryžainiu / aroz), į kurią dedamos jūrų gėrybės, moliuskai, kalmarai, krevetės ir kriauklės (almejas). Būna dar paelja su mėsa, su vėžiais, su kumpiu ar vegetariška. Tačiau visų paelijų pagrindinis ingredientas yra ryžiai.
Žvynai ir gėlės. Apie lietuvių meilę druskai
Kai kurios mūsų keliautojų kompanijos, paragavusios milžiniškų pomidorų ir almadraba tuno salotų, pagardintų druska ir virgen extra alyvuogių aliejumi (populiarus patiekalas Cádiz provincijoje ir Ronda mieste) "pameta dėl jų galvą" ir leidžiasi į...druskos paieškas, o jos radę - iššluoja visą parduotuvės lentyną! Nustebusiems pardavėjams tenka aiškinti, kad Lietuvoje "yra ir tuno ir pomidorų", o štai andalūziškos druskos jų pagardinimui trūksta!
Ožka 2.0 BETA versija
Svarbiausias komponentas lemiantis Andalūziško ožkų sūrio kokybę yra...piemuo! Jis geriausiai pažįsta savo bandą, žino jos įpročius, charakterį, pažįsta apylinkių pievas ir laukus, kas ir kur tuo metu žydi ir žaliuoja, todėl gali idealiai sudaryti savo ožkoms dienos meniu. Kuo idealesnis meniu – tuo geresnis pienas, kuo geresnis pienas - tuo tobulesnis sūris.
Sraigės skonis
Andalūzai juokauja, kad valgo sraiges todėl, kad jas lengva pagauti. Taip, sugauti nesunku, ypač kai jos auginamos sraigių fermose, tik gaudyti reikės ilgai. Balandžio pradžioje sraigės pasirodė Kordobos provincijos tapa baruose, o štai gegužę jos paršliaužė į Kadizo provinciją. Yra net dvi pagrindinės valgomų sraigių rūšys - caracoles y cabrillas. Kuo skiriasi? Dydžiu!
Apie 1000 metų!
Manoma, kad tiek metų turi šie alyvmedžiai augantys netoli Casabermeja miestelio, Arroyo de Coche apylinkėse. Aplinkui auga ir daugiau, jaunesnių, tačiau šie medžiai labiausiai išsiskiria savo trijų kamienų stotais, kurių bendras perimetras daugiau nei 7 metrai.
Kiauliški mitai ir faktai
Ibérico kumpis yra ypatingas ne vien todėl, kad brangus. Atvirai pasakius, jo kaina tikrai „įkandama“, nors pasitaiko ir labai brangių egzempliorių. Šį kartą - apie ibérico kumpį gaubiančius mitus ir truputį faktų.
Jamon jamon Kalėdos
Ispanui Kalėdos be jamon, kaip amerikonui Kalėdos be Mariah Carey šlagerio “All I want for Christmas…”. Jei ispanui pritrūko fantazijos Kalėdų dovanoms - jis eina į parduotuvę ir perka kiaulės kumpį. Savo šeimai arba artimiausiems giminaičiams nupirks visai neprastą jamon iberico, o draugeliams pakaks ir jamon serrano. Jei atėjus į prekybos centrą tave pasitinka dėžės su kyšančiomis kiaulės kanopomis – žinok, kad artėja Kalėdos.
Mariscos - jūros maistas
Jei keliaujate po Andalūzija ieškodami naujų skonių ir patirčių, vartydami vietinių restoranų meniu turėjote užtikti ištisą skyrių, kuris vadinasi los mariscos. Jūros ar vandenyno pakrantėje galite rasti restoranų, kurie vadinasi Los Mariscos. Yra mariscos skyriai turguose, nedidelės mariscos parduotuvėlės miestuose, arba šaldymo vitrinos prekybos centruose.
Artišokas iš dievų olimpo
Dzeusas lankėsi Kynaros saloje, kai paplūdimyje sutiko gražuolę Cynarą. Ją beprotiškai įsimylėjo, pasiėmė su savimi į Olimpą, kur padarė ją deive. Tačiau Cynara greitai pavargo nuo dieviškojo rojaus ir panoro grįžti namo. Dzeusas įniršo ir pavertė jos visą kūną kietais žaliais lapais, paslėpusiais jos švelnią jautrią širdį. Dzeusas Cynara pavertė artišoku.
100% IBÉRICO kumpis
“Jamón ibérico” Andalūzijos ir pasaulio gastronomijai yra toks svarbus, jog ateityje tikrai apie jį parašysime kelių dalių straipsnį, na o šiandien apie jį pasakojame glaustai. Taigi – yra toks “Jamón ibérico”, su niekuo nesulyginamo skonio, burnoje tirpstančios struktūros ir kainuoja tikrai nemažus pinigus. Svarbu žinoti, kad ne visi „ibérico” yra tikri. Ispanijoje yra tik 4 vietovės, kurių ibérico yra “tikrasis ibérico”, o dvi iš šių vietovių randasi Andalūzijoje – D.O.P. Jabugo ir D.O.P. Los Pedroches.
Mojama viliotinis
Ispanai turi posakį: „sausesnis už mochamą“ – taip vadinama būsena, kai aptinki ištuštintą kreditinės kortelės sąskaitą, o štai „sudžiūvusia mochama“ vadinamas per daug liesas žmogelis, visiška džiūvena. Tačiau iš tikrųjų mochama (isp. mojama) yra pakankamai sultinga ir prabangiai skani, todėl tokių folklorinių palyginimų kilmė nėra labai aiški.
Gardus sluoksnis kiaulės taukų
Yra keli tradiciniai andalūziški patiekalai, nelabai derantys prie Viduržemio jūros dietos. Jie bemat traukia keliautojo akį turguose ar prekybos centrų lentynose. Bet gastronominės tradicijos yra tradicijos ir iš dainos žodžių neišimsi. Pasakojame plačiau apie tuos rožinius kalnus taukų.