Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Sightseeing lopšys
Šiais laikais Sightseeing autobusai važinėja beveik 130-ties svarbiausių pasaulio miestų gatvėmis. Manote, kad raudonieji turistiniai autobusai yra Londono simbolis? Tame tik dalis tiesos. Taip, Sightseeing pavadinimas gimė Londone, tačiau pirmieji City Sightseeing autobusai 1998 metais išriedėjo į Sevilijos gatves. O 2011-ais šio pažintinės kelionės modelio frančizę išpirko turistinių autobusų karaliumi tituluojamas sevilijietis Enrique Ybarra.
Sevilijos spalvos
Sevilija turi savo firmines spalvas. Jos tokios ypatingos, kad pavadinimai sunkiai verčiami į lietuvių kalbą. Albero – geltona garstyčių ir Carmesi – tamsiai raudona, dar vadinama giliai purpurinė. Šios dvi yra labiausiai pastebimos vaikštant po Seviliją. Jomis dažytos Plaza de Toros, Palacio de San Telmo, Palacio de las Dueñas, Basilica de la Macarena, Plaza de la Alfalfa barų ir dar daugybė kitų pastatų sienos.
Dėmesio! – Ateina pavasaris, stebėkite ženklus
Praktiški realistai pavasario laukia kantriai plėšydami kalendoriaus lapelius. Pesimistai – pavasarį pripažįsta tik tada, kai išjungiamas centrinis šildymas. Optimistai pavasariu džiaugiasi vos pragydus pirmam paukšteliui. O kada pavasaris ateina andalūzams?
Nes čia švyturys…už nugaros
Jie vaizduojami daugybėje istorijų, eilėraščių ir paveikslų. Tai vilties, saugumo ir atsparumo simboliai. Švyturiai šimtmečius vaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį jūrų navigacijoje. Nors laikui bėgant jie technologiškai vystėsi, pagrindinė funkcija išliko nepakitusi: padėti rasti kelią namo iš jūros grįžtantiems. Šiandien kviečiame su mumis aplankyti tris garsius ir unikalius Andalūzijos švyturius.
Žalieji imigrantai
Augalai geriausiai auga ten, kur randa geriausias sąlygas ir patiria mažiausią konkurenciją. Tačiau žmogus linkęs įsikišti į natūralios evoliucijos procesus - pakoreguoti ir sąlygas ir konkurenciją, todėl daugybė augalų po pasaulį išplito žmogaus pagalba. Į Ispaniją buvo atvežta daugybė kitų kraštų augalų – tiek iš užjūrio kolonijų, tiek iš panašaus klimato šalių. Vieni atvežti dėl grožio, kiti dėl naudos. Daugybė tų augalų puikiausia prigijo ir net užgožė vietines rūšis, todėl tapo nepageidaujami.
¡Guiri guiri ven aquí!
Guiri – taip XIX a. Ispanijos pilietinių karų metu buvo vadinami samdomi kareiviai, o po gero šimtmečio šis pavadinimas netikėtai prilipo ir užsienio turistams. Tačiau ne visiems, o labiausiai demonstruojantiems unikalius elgesio ar išvaizdos ypatumus.
Šilta, šalta, šalčiau... arba kai artinasi andalūziška žiema
Pasitikdami dar vieną žiemą Andalūzijoje jaučiamės vis gudresni ir labiau patyrę. Čia tikrai nėra šalta, bet vėlyvą rudenį padidėjusi drėgmė atvėsina namų sienas ir šaltais čiuptuvais pamažu ima skverbtis pro drabužius. Tad lauko ir namų temperatūra kartais susilygina ir termometro stulpelis namie gali rodyti... brrr + 15c! Centrinis šildymas regione nėra paplitęs, o andalūzai šaltąjį metų laikotarpį išgyvena šildydami tik tas patalpas, kuriose praleidžia daugiausiai laiko ir daro tai iš ties sumaniai.
Kamštinių ąžuolų girios
Angliškai jis vadinamas cork, vokiškai korken, ispaniškai - corcho. Mano senelė dzūkė jį švelniai vadindavo korkučiu. Daugelyje Europos kalbų taip vadinama ir kamštinio ąžuolo žievė ir iš jos gaminamas kamštis vyno ar šampano buteliui užkimšti.
Istorija apie Ispanijos paštą
Šiuo metu Ispanijoje skaičiuojama apie 13456 lauko pašto dėžučių. Prieš kelis dešimtmečius jų buvo dvigubai daugiau. Anksčiau per jas keliavo laiškai, pilni mažų gyvenimo fragmentų, istorijų, prisipažinimų, pažadų, užrašytų ranka. Dabar jomis keliauja reklamos, sąskaitos, kvietimai, baudos, šaukimai ir labai kartais vienas kitas asmeninis laiškas. Ispanijoje tik 2% korespondencijos sudaro asmeniniai laiškai, sveikinimo ar kelionių atvirukai.
Guadalikivyro mustangai
Naujoji Amerikos arklių istorija prasidėjo 1493 metais, kai Kristupas Kolumbas išplaukė į savo antrąją kelionę į Ameriką. Kadangi tais laikais Amerikos žemyne arklių nebuvo, Ispanijos karaliai nurodė kartu su ekspedicija išsiųsti ir 12 grynakraujų andalūziškų žirgų bei kumelių. Tačiau atsitiko taip, kad apsukrūs Sevilijos prekiautojai vietoj grynakraujų, už gerą kainą prakišo paprastus, pusiau sulaukėjusius arklius, sugaudytus Guadalkivyro upės deltoje.
Skalbiamės viešai
Posakis apie viešą baltinių skalbimą Andalūzijoje yra natūraliai dviprasmiškas. Iš vienos pusės - tai specialiai skalbimui įrengta vieta, į kurią seniau kiekvieną popietę rinkdavosi moterys, nešinos skalbinių krepšiais, iš kitos - tai buvo puiki vieta pasidalinti naujausiomis žiniomis ir paskalomis.
Ką saugo grotos?
Ispaniškuose miesteliuose į gatvę išeinančių namų langai yra apsaugoti tvirtomis metalinėmis grotomis. Mūsų nuolat klausia atvykę lietuviai: „Kam jos skirtos?!“ Šios grotos ispaniškai vadinamos la reja, o atsirado jos dar antikos laikais ir į Ispaniją atkeliavo iš Romos. Pradžioje grotos buvo naudojamos tik specifinės paskirties pastatuose – pvz. apsaugoti šventyklos turtą ar jas uždėdavo ant miesto kalėjimo langų. Tačiau X amžiuje situacija pasikeitė.
Andalūziški pasisveikinimo bučiniai: duok žandą, mua!
Labiausiai trikdantis susitikimo momentas tarpkultūrinėje aplinkoje bent jau man – tinkamas pasisveikinimas. Pamojuoti ranka, ar ją ištiesti? Linktelti galvą, kiek ilgai ir kiek žemai? Tapšnoti per petį ranka ar paglostyti? O bučiuotis? Kiek kartų ir nuo kurio žando pradėti?
Balandžių ekonomika
Balandžiai yra monogamiški ir visa gyvenimą išlieka prisirišę prie lizdaviečių. Palankiomis sąlygomis šie paukščiai išgyvena iki 15 metų. Per metus vienas balandis gali pagaminti iki trijų kilogramų mėšlo, todėl nesunku paskaičiuoti kiek jo per savo gyvenimą prigamins šių paukščių pora, įsikūrusi jūsų namo pastogėje. O jeigu tų porų bus keli tūkstančiai? – jaučiu siaubą jūsų akyse, tačiau neskubėkite balandžių smerkti.
Spalvotos problemos
Jei teko keliauti po Andalūzijos pajūrio miestus, turėjote susidurti su pulkais skaisčiai žalių ir įžūlių papūgų. Jos gyvena palmių viršūnėse, kelia daug triukšmo ir įveda savo tvarką ne tik pakrantės paplūdimiuose, bet ir miestų parkuose.
Apie ispaniškus vardus ir pavardes
Smagu žinoti, kad Ispanijos rašančių garsenybių sąraše pirmieji du svarbiausieji yra glaudžiai susiję su Andalūzija. Vienas jų - Frederikas Garsija Lorka, gimęs Granados apylinkėse ir netoli jos sušaudytas. Antrasis - Migelis de Servantesas, ilgą gyvenimo dalį gyvenęs ir dirbęs Andalūzijoje, o garsųjį Don Kichotą iš La Manšos pradėjęs rašyti Sevilijos miesto kalėjime. Apie jų kūrinius pasakosiu plačiau kitą kartą. Šiandien pakalbėkime apie jų vardus ir pavardes.
Heraklio nuotykiai Andalūzijoje
Andalūzijos herbe vaizduojamas raumeningas jaunuolis, stovintis tarp dviejų kolonų ir glostantis poros milžiniškų liūtų nugaras. Kolonas jungiančioje arkoje užrašyta: Dominator Hercules Fundador, ką lotynų kalbos žodynėlis verčia taip – Valdovas Herkulis Įkūrėjas. Taip, tai jis - Heraklis, arba Herkulis, kaip jį vadino romėnai. Po teisybei, šis vyras į Andalūziją atvyko vogti jaučių, tačiau tos pačios kelionės metu nepasikuklino atlikti ir aibės žygdarbių, kurie buvo įvertinti.
Andalūzija. Kelionė per šešias klimatines zonas
Ispanija patenka į dešimtuką šalių, kuriose didžiausia klimato zonų įvairovė. O Andalūzijos regionas yra Pirėnų pusiasalio klimato įvairovės lyderis. Plote, kuris tik TREČDALIU didesnis už Lietuvą, rasite šešias gana aiškiai išskiriamas klimatines zonas.
Lietuvio užrašai apie Andalūzišką šnektą
Taip taip - andalūzai neturi savo kalbos, tačiau turi labai puikiai pažįstamą tarmę, dialektą ar jų mišinį, kuris taip ir vadinamas – habla andaluz. Šia tarme kalbama ne tik pačioje Andalūzijoje, bet ir Ispanijos užjūrio Afrikos teritorijose Ceuta ir Melilla. Dar kažkiek el andaluz išgirsite besiribojančioje su andalūziška Huelva Portugalijos Algarvės provincijoje. Taigi - pašnekam.
Carcabuey. Fiesta de la Matanza
Skambiname poniai Mercedes prašydami, kad rezervuotų mums vietas pirmosiose eilėse. Jeigu jau ryžomės dalyvauti tokioje šventėje - negalime praleisti net smulkiausios detalės. Patikiname, kad nesame ištroškę kraujo ar šiurpą keliančių vaizdų, pažadame, kad gerbsime vietos tradicijas ir laikysimės taisyklių, kad ir kokios keistos jos pasirodytų. Tokioje fiestoje dalyvausime pirmą kartą, todėl nusiteikiame maksimaliems išbandymams. Jau pats fiestos pavadinimas kalba už save: „La Matanza“ (skerstuvės).