Sevilijos pelkės
Finikiečiai Sevilijos gyvenvietę įkūrė gilios Tartesijos įlankos pakrantėj, visais šalia Guadalquivir upės žiočių. Per daugiau nei tris tūkstančius metų upės delta pasislinko per 90 kilometrų pietvakarių kryptimi, įlanka užsinešė dumblu, todėl dabar jos vietoje plyti didžiulė pelkė, kuri vadinama Marismas de Guadalquivir.
Sevilijos ryžių laukai | ©laimafoto
Lietuviai žino, kad pelkė yra mažai kam pritaikoma vandens ir dumblo masė, kurioje vasara zyzia uodai, o braidžioti purvynais patinka tik gandrams ir ekstremalaus turizmo mėgėjams. Panašiai buvo manoma ir apie Sevilijos marismas, kol šiose žemėse nepasirodė arabai.
Istorikai teigia, kad 711 m. Pirėnų pusiasalyje pasirodę arabai civilizacijos išsivystymo lygiu toli lenkė ne tik vietos vizigotų, bet ir likusios Vakarų Europos karalystes. Kartu su arabais pusiasalyje plito ne tik nauja religija, kultūra, menas ir mokslas, bet ir naujos žemdirbystės ir gastronomijos tradicijos.
Iki to laiko Pirėnų gyventojai augino tik tai, kas buvo įprasta Romos Imperijoje - alyvmedžiai, vynuogės, kviečiai ir mėsa. Arabai pusiasalį pavertė milžinišku sodu ir daržu. Sevilijos pelkės tapo eksperimentine agro laboratorija, kurioje arabų agronomai tyrė geriausius ryžių auginimo būdus.
Arabai mokėjo įrengti irigacijos sistemas, išmanė hidrauliką, todėl pelkėse įrengė kanalų, šliuzų ir vandens pakėlimo sistemas, kurių pagalba galėdavo reguliuoti vandens lygį. Derlingiausios pelkės buvo nusausintos ir paverstos daržais, o likusios virto užliejamais ryžių laukais.
Sevilijos provincijoje augantys ryžiai | ©laimafoto
Šiais laikais Sevilijos pelkėse išauginama beveik pusė viso Ispanijos ryžių derliaus. Ryžiai sėjami gegužės pabaigoje, birželio pradžioje, derlius nuimamas rugsėjo – spalio mėnesiais. Apsodinamų laukų plotas priklauso nuo vandens lygio Guadalquivir upėje, o esant sausrai gali būti užsodinama tik trečdalis laukų ploto.
Įdomu tai, kad Sevilijos pelkėse intensyviausiai ryžiai pradėti auginti pilietinio karo metu, nes tuo metu didžiausias ryžių tiekėjas – Valensijos provincija priklausė respublikonams. Frankas ieškojo alternatyvų, nes tais laikais ryžiai buvo labai svarbi maistinė kultūra, taigi buvo nuspręsta išplėsti šios kultūros auginimą Sevilijos pelkėse.
Ryžių laukuose gyvenančių paukščių įvairovė | ©laimafoto
Marismas de Guadalquivir gyvena didelė paukščių populiacija. Kadangi ryžių laukuose gausu smulkių vandens gyvūnų, todėl marismas pamėgo daugiau nei 125 paukščių rūšių, kurios čia peri jauniklius.
Jei norite pasigrožėti Sevilijos pelkėmis – geriausia atvykti rudenį arba vėlyvą pavasarį, o įdomiausias maršrutas prasideda nuo La Puebla del Rio link Isla Mayor. Nepamirškite pasiimti žiūronų, o paragauti ryžių patiekalų užsukite į kurią nors sankryžoje stovinčią La ventą.
O atvykę štai ką galite pamatyti:
Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?
Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.
Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!
Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite:
Skaitykite kitas istorijas:
Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo: