Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Rožinė paslaptis
Malagėnai juokauja, kad rosadą žino visi, nors niekas jos nėra matęs gyvos. Ši žuvis kažkokiu mistiniu būdu pasirodė provincijos restoranuose ir nors greitai išpopuliarėjo, nuo 1990 metų premjerinio pasirodymo nelabai toli išplito. Rosada savo pavadinimą gavo dėl rožinės (iš tiesų gal labiau oranžinės) odelės spalvos. Mėsa yra balta ir puikios tekstūros, kaulų beveik nėra. Žuvis iš veido nėra labai simpatiška, bet šiuo atveju vertinama ne išvaizda o skonis.
Dėmesio - baklažanai!
„Meterse en un berenjenal“ - patekti į „baklažanyną“, taip ispaniškai vadinama situacija, kai patenkama į tikrą balaganą, netvarką arba į situaciją iš kurios sunku ištrūkti. Už šį posakį turėtume būti neakivaizdžiai dėkingi arabams, kurie šią bulvinių šeimos daržovę į Andalūziją atgabeno iš Indijos.
Ispaniška paelija
Manoma, kad paelija buvo išrasta Valencijoje, o tiksliau šio miesto pietuose esančio Albuferos ežero rajone. Todėl „paella valenciana“ yra laikoma tradicine ispaniška ir ruošiama su vištiena arba su triušiena. Galicijoje galite užsisakyti juodos spalvos paelijos, kuri nudažoma kalmaro rašalu. Yra ir Andalūziška paelija (vadinama ryžainiu / aroz), į kurią dedamos jūrų gėrybės, moliuskai, kalmarai, krevetės ir kriauklės (almejas). Būna dar paelja su mėsa, su vėžiais, su kumpiu ar vegetariška. Tačiau visų paelijų pagrindinis ingredientas yra ryžiai.
Apie 1000 metų!
Manoma, kad tiek metų turi šie alyvmedžiai augantys netoli Casabermeja miestelio, Arroyo de Coche apylinkėse. Aplinkui auga ir daugiau, jaunesnių, tačiau šie medžiai labiausiai išsiskiria savo trijų kamienų stotais, kurių bendras perimetras daugiau nei 7 metrai.
Kroketų priklausomybė
Yra toks garsus andalūziškas patiekalas – kroketai. Sutinkamas tiek turistams rekomenduojamų restoranų meniu, tiek ir bet kuriame provincijos restoranėlyje. Andalūzas gal savo tėvynės ir neparduos, bet tikrai padarys didelį lanką, kad nuošalesniame restoranėlyje paragautų gerai vertinamus, aliejuje gruzdintus, salotos lapeliais dekoruotus kroketus.
Tobulas espeto mėnesiais be „r“
Atostogaudami Malagos pakrantėje, pajūrio chiringito užsakykite „espeto de sardinas“. Užsakymo ilgai laukti nereikės, nes patyręs espetero visada turės po ranka kelis iškepusius sardinių iešmelius, kuriuos laikys šiltuose dūmuose kiek toliau nuo kaitrios ugnies.
Tunas raudonasis. Valgyti žalią.
Tunas tunui nelygus. Ir tikrai, tunų yra įvairių, tačiau „tikrųjų“ yra vos 8 rūšys, priklausančios Thunnus genčiai. Ši žuvis yra plėšrūnas ir mitybos grandinėje dalijasi vietą su rykliais. Tačiau šis plėšrūnas irgi tampa medžiotojų grobiu, o didžiausi jo priešai yra orkos ir žmonės. Skaniausias, rečiausias ir todėl brangiausias yra paprastasis tunas, angliškai vadinamas bluefin tuna, o ispaniškai žinomas atún rojo – raudonojo tuno vardu. 2019 metais Japonijos sušių magnatas Kiyoshi Kimura žuvų aukcione už 278 kg sveriantį paprastąjį tuną sumokėjo 3,1 milijoną JAV dolerių. Tunas buvo suvalgytas žalias – supjaustytas mažais gabalėliais ir sudėtas į suši.
Sofrito. Ispanų virtuvės eliksyras (receptas)
Ispanišką sofrito galima apibūdinti kaip daržovių padažą bei daugumos troškinių, ryžainių (paelijos) ir patiekalų iš makaronų pagrindą. Jam ruošti naudojamas česnakas, svogūnas, žaliasis pipiras, raudona paprika ir pomidoras. Dažnai sofrito vadinamas kaip „šviesiai rudo atspalvio keptų daržovių ruošinys, o ne patiekalas savaime“. Tai bene populiariausia daržovių kepimo technika ne tik Ispanijoje, bet ir daugumoje Viduržemio jūros ir Lotynų Amerikos šalių virtuvėse.
Receptas: Jūros lydeka “a la marinera” padaže
Šis patiekalas skaitomas Kūčių stalo patiekalu, nors yra mėgstamas ir valgomas tiek Naujųjų metų išvakarėse, tiek kitomis progomis. „Merluza a la marinera“ pavadinimą šmėžuojant galite rasti ir Andalūzijos restoranų meniu. O jį radus, labai kviečiu išbandyti. Asmeniškai man ši klasikinė baltos žuvies ir balto padažo sąjunga asocijuojasi su žilagalve senučiukų pora, ką tik po pietų ropojančia Viduržemio jūros promenada, meiliai susikibusia rankomis. Tokia tvirta, gardi ir tokia klasikinė…
Habas con jamón - pupelės su kumpiu
Gegužės 3-ąją Granadoje vyko Cruces de Mayo šventė. Jos metu tradiciškai valgomos žalios pupelės su sūdyta menke arba kumpiu. Tiek dėmesio skiriama pupelėms todėl, kad gegužį Andalūzijoje, o ypač Granados lygumose, renkamas šparaginių pupelių derlius. Užsukę į maisto turgaus ar prekybos centro daržovių skyrių Andalūzijoje tikrai nustebsite išvydę, kiek skirtingų pupelių rūšių čia auginama!
Gaminame su Ana: ispaniškas omletas (tortilla de patatas)
Ispanai jau kelis šimtmečius diskutuoja, ar jų nacionalinis patiekalas ispaniškas omletas (isp. tortilla de patatas) turi būti gaminamas su svogūnu, ar be jo. Susitarimas iki šiol nepasiektas. Šis paprastas bulvių, aliejaus, kiaušinių ir druskos patiekalas slepia dar vieną dilemą. Kaip jį kepti? Nedaug, kad liktų kreminė tekstūra, ar ilgiau, kad taptų kietas kaip plyta? Pagal tai, kaip iškeptą omletą mėgsti, gali net susilaukti pravardės - liquidista (skystavalgis) arba cuajadista (kietavalgis).
Gaminame su Ana: mėsos kukuliukai (albóndigas) migdolų padaže
Ar galite patikėti, kad mėsos kukuliukus Europoje išpopuliarino ne IKEA o Andalūzijos maurai? Ispanų kalboje jie vadinami albóndigas, o pavadinimas kilo iš arabiško Al búnduga, reiškiančio rutuliuką.
Gaminame su Charo: „Galipuche“ troškinys iš laukinių smidrų
Kaip lietuviai po miškus rudenį ieško grybų, taip pavasarį, sužaliavusiose pievose ir kalnuotose vietovėse andalūzai ieško laukinių smidrų, tagarinų ir pankolių. Vieniems tai smagus laisvalaikio užsiėmimas, kitiems – net pragyvenimo šaltinis. Tik atsiradus pirmiesiems laukiniams smidrams turguje, virtuvės šefė Charo Carmona pakvietė iš jų gaminti „Galipuche“ troškinį.
Gaminame su Charo andalūziškas Migas
Andalūziškas posakis sako: Duonos trupiniai valgomi du kartus. (Las migas de pan a las dos vueltas están). Ir tikrai, kai ėmiau domėtis šio regiono receptais, atradau, kokia populiari čia yra vakarykštė balta duona ir kaip sumaniai ji panaudojama. Andalūzijos kepyklėlėse galima įsigyti maišelį su „vakarykštės duonos riekelėmis“; o prekybos centre, šalia pakuočių su miltais, lentynoje puikuojasi ir pakuotės su migas (duonos trupiniais). Vakarykštė balta duona naudojama gaminant sriubas, troškinius, apkepant mėsą ir žuvį, o taip pat ruošiant tradicinį ispanų virtuvės patiekalą Migas.
Gaminame su Ana: lęšių troškinys
Andalūzijoje žiemos metu namų virtuves užkariauja troškiniai. Regione populiariausi avinžirniai, lęšiai ir pupos (dar vadinamos legumbres) troškinamos su gausybe daržovių ir mėsa, žuvimi arba jūros gėrybėmis. Vieną labai paprastai troškinį kviečiu išbandyti ir Lietuvoje.
Gaminame su Ana: naminis andalūziškas maistas
Nuo šiol kviečiame su mumis leistis į kulinarines keliones po Andalūzijos virtuvę. Prie mūsų jungiasi nuostabios šypsenos savininkė Ana Sevilla Arjona: su ja gaminsime gardų andalūzišką naminį maistą, jį ragausime, lyginsime su lietuviškais patiekalais, dalinsimės maisto gamybos paslaptimis bei receptais.